Baigiantis vasarai pats laikas pasirūpinti, kad ateinanti žiema neapsigyventu Jūsų namuose, o sąskaita už šildymą netaptų širdies priepuolio priežastimi.

Perkantiems krosnelę dažniausiai kyla šie klausimai:

  • Kuo skiriasi nuolatinio ir nenuolatinio šildymo krosnelės?
  • Kokia tūrėtų būti krosnelės galia?
  • Kurios krosnelės geresnės: ketinės ar plieninės?
  • Kurios krosnelės šildo geriau: konvekcinės ar spinduliacinės?

Į šiuos klausimus atsako bei dalinasi patarimais UAB Flaminta vyriausiasis meistras Darius Altaravičius.

Kodėl krosnelė?

Krosnelės dažniausiai yra ganėtinai mažos, jos užima mažai kambario erdvės. Pilnas įrengimas dažnai kainuoja nedaug, nes montavimo darbai trunka tik pusdienį. Paprastai krosnelės prijungimas prie kamino nėra sudėtingas. Jai atitarnavus, ar jei esate žmogus mėgstantis dažniau atsinaujinti interjerą, seną krosnelę lengva pakeisti nauja, ko nepasakysi tarkim apie židinį.

Krosnelės nuolatiniam šildymui

Perkant krosnelę nuolatiniam šildymui pasirinkimui dėmesio skirkite daugiausiai. Pradėkite nuo kuro rūšies, kurių kainos ženkliai skiriasi, autonomiškumo poreikio, medžiagų iš kurių pagamintos pakuros ir baigiant eksploatavimo patogumų. Vertinti krosnelę vien tik pagal kainą, gamintojo šalį ar simpatišką išvaizdą nėra išmintingiausias sprendimas, šiais laikais galite stipriai apsigauti.

Ko gero nuolatiniam šildymui vertėtų rinktis konvekcinio tipo krosneles dėl tolygesnio šilumos pasiskirstymo patalpose. Krosnelės pakura yra vienas svarbiausių elementų, kuris eksploatuojant dėvisi veikiamas aukštų temperatūrų. Svarbu atsižvelgti į pakuros medžiagos patvarumą, nes nuo jos priklauso krosnelės tarnavimo laikas, bei pakuros detalių keitimo galimybe joms išdegus.

Pakurų yra įvairų. Labiausiai paplitusios yra ketaus, šamoto ir vermikulito pakuros. Žinoma, ketaus pakuros gaminamos seniausiai, nes ketus atrastas vienas pirmųjų aukštą kaitrą atlaikantis metalas. Šamotas taip pat patvari, ugniai atspari gelsvos spalvos medžiaga. Ne per seniausiai židinių rinkoje atsirado ir juodos spalvos šamotinės pakuros. Yra naujų baltų ugniai atsparių medžiagų. Kaip kurios iš jų ganėtinai „lepios“, intensyviau kūrenant išdega per porą metų nors ir vardinamos austriškomis patentuotomis. Na o kas patentuota paprastai būna brangu, nes bet kur nenupirksi. Vermikulito pakuros taip pat nėra pačios tvirčiausios, tačiau jų labai geros savybės degimo atžvilgiu ir pigi renovacija, turime remontinių plokščių kurios pakankamai lengvai pjaustomos medžio įrankiais, todėl pakurą galite renovuoti netgi patys ir vos už 30-45 €.

Nerekomenduojame nuolatiniam šildymui rinktis krosnelių, kurių pakuros sienelės yra išlietos iš ketaus, tačiau viengubos. Išdegus nekokybiškam ketui teks keisti visą krosnelę. Taip pat būkite atidūs ir nepapulkite ant gamintojų „kabliuko“, siekiančių greito pelno, kurių krosnelės simpatiškos išvaizdos, tačiau yra mažo svorio, atsižvelgiant į krosnelės gabaritus. Tai gali būti gamintojo apsukrumo požymis, kuris po viliojančia išore slepia „pigu“ gaminį. Prieš perkant krosnelę pasidomėkite originaliose gamintojo instrukcijose ar galima pasirinktą krosnelę kūrenti be perstojo, nes atstovai prieš parduodant tokias prekes panašios informacijos viešinti neskuba.

Pagrindinio šildymo atveju krosnelės galios parametrams daugiau skirkite dėmesio. Dažniausiai gamintojai nurodo tris galios parametrus: minimalų, nominalų ir maksimalų galingumą. Tačiau pasitaiko, kad nurodo tik vieną iš jų arba galios diapazoną.

Jei krosnelė bus vienintelis šilumos šaltinis pastate, dažniausiai galią rekomenduojama apskaičiuoti taip: 1 kilovatas nominalaus galingumo 10-ies kvadratinių metrų plotui, prie -20 °C lauko temperatūros. Šildomo ploto ir nominalaus krosnelės galingumo santykis neturėtų būti didesnis nei 50 %. Tai yra jei Jūsų krosnelė yra 6 kW nominalaus galingumo, mažiausia galima patalpa turėtu būti 30 kv. m, didžiausia - 90 kv. m. Žinoma, ne viską lemia kvadratiniai metrai. Didelę reikšmę turi šildomo ploto tūris, pastato sandarumas ir šiluminė izoliacija bei klimato zona.

Kad krosnelę aptarnauti būtų patogu ir galėtumėte šildytis be perstojo, rinkitės krosneles su atskiru pelenų talpos skyriumi iš kurio pelenų stalčių galimą išimti krosnelei besikūrenant. Šaltukui „spaudžiant“ nėra kaip laukti kol malkos sudegs, žarijos atšals, kad ištuštinti prisikaupusią pelenų talpą išimamą per pakuros vidų.

Daugumą šių savybių atitinka skandinaviškos krosnelės Morsø.

Perkant krosnelę ne nuolatiniam šildymui į aprašytus patarimus galima žvelgti kiek atlaidžiau.

Kurios krosnelės geriau: ketinės ar plieninės?

Šis klausimas formuluojamas nevisiškai teisingai. „Dažnas pirkėjas nežino, kad plieninis dažniausiai būna tik krosneles korpusas, o jis žarijoms yra nepasiekiamas. Ugnis dega šamote ar kitoje ugniai atsparioje medžiagoje ir plieno neveikia“, - pasakoja specialistas.

„Taigi ketų reikėtų lyginti ne su plienu, o su šamotu, vermikulitu, akubetu – medžiagomis, kurios plieninėse krosnelėse kontaktuoja su žarijomis. Korpusams beveik visi krosnelių gamintojai suteikia ilgalaikes garantijas, tad pirkėjas rinkdamasis plieninę krosnelę nerizikuoja“, - pažymėjo D. Altaravičius.

Konvekcinio šildymo krosnelės

Konvekcinio tipo krosnelės sakytume labiau universalios - puiki ir stilinga namų interjero puošmena, jaukumo simbolis drėgnais rudens vakarais arba ekonomiškas pagrindinio šildymo įrenginys nedideliems pastatams, kotedžams ar butams. Šiuo metu rinkoje didesnis pasirinkimas ko gero yra konvekcinių krosnelių šiuolaikišku moderniu dizainu.

Pagrindinis konvekcinių krosnelių privalumas tas, kad sukuriama nuolatinė natūralios konvekcijos oro cirkuliacija, kurios dėka tolygiau paskirstoma šiluma per visą patalpos aukštį ir plotą. Didžiąją šilumos dalį krosnelė skleidžia pro konvekcinius oro kanalus o spinduliuojamą šilumą skleidžią tik nedidelis stiklo plotas. Oras krosnelės apatinėje dalyje patenka į tarpą tarp pakuros ir korpuso sienelių, kaisdamas kyla, todėl susiformuoja natūralus konvekcinis oro judėjimas. Taip sukuriamas nuolatinis vėsaus oro įsiurbimas į krosnelę bei įkaitusio išpūtimas pro krosneles tarpus krosnelės viršuje. Taip pat, dėl šios technologijos išorinis krosnelės korpusas yra gerokai vėsesnis ir nėra didelio pavojaus stipriai nudegti. Tai ypač aktualu tėveliams turintiems mažų vaikų bei augintinių mylėtojams.

Spinduliacinio šildymo krosnelės

Galbūt esate šilumos mėgėjas, gal „suka“ sąnarius ar grįžtate namo dažnai sušalęs ir norite greičiau sušilti? Tuomet Jums puikiai tinka spinduliacinės krosnelės. Tokio tipo krosnelės tiesiogiai spinduliuoja šilumą iš bet kurios krosnelės pusės. Tiesa, kūrenant krosnelę itin intensyviu režimu gali būti nemaloniai karšta, todėl tokią krosnelę nerekomenduotina statyti arti baldų, buitinės technikos ar tiesiog netoli vietos, kur praleidžiate daug laiko.

Spinduliacinės krosnelės dažniausiai gaminamos iš ketaus, kartais su konvekcine nugarėle, jas galima statyti arčiau degios sienos ir nėra būtina apsaugoti sieną nuo karščio. Pasirinkus spinduliacinę krosnelę kaip pagrindinį namo šildymo įrenginį ko gero minusas yra tas, kad aplink ją oras ne taip gerai cirkuliuoja, t. y. didžiausias šilumos kiekis kaupiasi krosnelės pusėje, jaučiamas didesnis šiluminis kontrastas tarp patalpų. Spinduliacinę krosnelę rekomenduojama statyti didžiausiame namo kambaryje, kad gautumėte didžiausią naudą. Aplinkinių patalpų šildymo efektui pagerinti pertvarose montuojami kanalai su grotelėmis kuriuose papildomai gali būti įmontuojami nedidelės galios ventiliatoriai našumui padidinti (populiaru Skandinavijos kraštuose).